Ekspedicija

Aukščiausia lietuviška viršūnė - VU žygeivių  

Sunku patikėti, tačiau  mūsų planetoje dar yra vietų, kuriose nebūta žmogaus. Galingos viršūnės per amžius stūkso saugomos kalnų dvasių ir vietinių žmonių legendų. Tačiau tinkamai pasiruošus, labai labai norint bei palankiai šypsantis fortūnai nėra nieko nepasiekiamo.  Tai šią vasarą  įrodė Vilniaus universiteto žygeivių klubo (VUŽK) ekspedicija ALFA nariai, kurie beveik mėnesį trukusio žygio metu Vakarų Kinijoje stūksančiuose Kunluno kalnuose įkopė į bevardę 6130 m aukščio viršūnę. Žygeivių klubo penkiasdešimtmečio proga kalnui buvo suteiktas VU žygeivių klubo pavadinimas. Nuo šiol tai aukščiausia lietuvišku vardu pavadinta viršukalnė. Antra pagal aukštį liko Pietvakarių Pamyre dunksanti 6080 m aukščio Lietuva, į kurią alpinistai įkopė dar 1964 metais.

 VU žygeivių klubo viršūnė (6130 m)

Žygis per niekieno neliestus kalnus

Po pusę metų trukusio pasiruošimo devynių žygeivių komanda liepos pradžioje išvyko į Kunluno kalnus. Išvertus iš vietinių kalbos tai reiškia "akinamos tamsos kalnai". Dėl savo geografinės padėties ir netoliese esančių Kirgizijos, Tadžikijos, Afganistano ir Pakistano pasienio šis kalnų regionas retai lankomas alpinistų, todėl čia dar liko itin aukštų (virš 6000 m) niekieno neįkoptų viršūnių ir sudėtingų kalnų perėjų. Kopiant tokiuose dideliuose aukščiuose kaip Kunlune būtina aklimatizacija, nes šešių kilometrų aukštyje deguonies ore yra perpus mažiau nei žemumose. Todėl prieš kopimą į nusižiūrėtą viršūnę žygeiviai išsirengė į dviejų savaičių trukmės kalnų žygį. Sunkioms kuprinėms spaudžiant pečius (žygio pradžioje jos svėrė apie 35 kilogramus) ekspedicijos dalyviai praėjo 120 kilometrų, pakeliui įveikdami ir pavadindami tris naujas perėjas ir bevardę 5570 m aukščio viršūnę, kurią pakrikštijo Senojo Vilniaus vardu. Kalnų perėjoms suteikti Alfos, Kristinos (Altajaus kalnuose žuvusios bendražygės K.Bumelytės atminimui) ir Mylinčių žmonų pavadinimai. Visos naujai pakrikštytos perėjos gerokai viršijo penkių kilometrų aukštį, kai tuo tarpu aukščiausia Vakarų Europos viršūnė - Monblanas - virš jūros lygio iškilusi "vos" 4810 metrų.  

 Žygio pradžioje kuprinės svėrė apie 35 kg

Viršūnei - lietuviškas vardas

Dvi savaites trukusio sudėtingo aklimatizacinio žygio, šalčio, naktimis siaučiančių pūgų ir kitų sunkumų išsekintiems žygeiviams liko svarbiausias išbandymas – įkopimas į niekieno neįkoptą bevardę viršūnę, žemėlapyje pažymėtą tik kaip „6130“. Kalno šturmas truko dvi dienas: bekopiant alpinistams ant ledyno dar teko įkurti tarpinę stovyklą. Liepos 26 dieną šiek tiek prasisklaidžius audros debesims, žygeiviai ryžtingai pajudėjo viršūnės link. Kopiant vietomis teko iki juosmens klampoti po purų sniegą, kitur – ledkirčiais kabintis į statų ledą. Dideliame aukštyje toks sportas atima labai daug jėgų. Po beveik 7 valandų alinančio kopimo žygeiviai priėjo ledo karnizą, kuriuo užlipus ant nedidelės sniego atbrailos nebeliko kur eiti. Toliau kalno ketera leidosi tik žemyn, o GPS imtuvas rodė 6130 m virš jūros lygio. "Viršūnė!!!" - neslėpdami džiaugsmo sušuko alpinistai. Taigi 18 valandą vietos laiku ant viršūnės „6130“ suplevėsavo Lietuvos trispalvė ir VUŽK vėliava. Nuo šiol ši viršūnė bus žinoma "VU žygeivių klubo" vardu. Tikimės, kad į karūną panaši viršukalnė bus lankoma ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių alpinistų. Na o žygeiviai, pailsėję po žygio, jau ruošiasi žiemos sezonui ir naujoms kelionėms. "Keliauk, pažink, nenurimk!" – ragina žygeivių šūkis.  

 Trispalvė ant viršūnės, iki šiol žinomos tik kaip "6130"

Lietuviškos viršūnės pasaulyje

Šiuo metu didinguose Pamyro ir Tian Šanio kalnų masyvuose stūkso virš 20 lietuviškais vardais pavadintų viršūnių, į kurias pirmieji įkopė Lietuvos alpinistai. Didžioji dalis šių viršūnių buvo įkoptos sovietmečiu, kai ekspedicijų tikslas buvo ne vien sportiniai siekiai, bet ir noras garsinti Lietuvą. Taip atsirado Lietuvos (6080 m), Dariaus ir Girėno (6020 m),  Donelaičio (5837 m), M.K.Čiurlionio (5794 m), Lietuvos alpinistų (4050 m), Gedimino Akstino (4250 m) ir kitos lietuviškos viršūnės. Tian Šanio kalnuose yra ir Vilniaus universiteto vardu pavadinta viršūnė (4740 m), į kurią lietuviai įkopė 1979 metais. Paskutinė didelė ekspedicija į naujas viršūnes buvo organizuota 1984 metais Pietvakarių Pamyre. Tais metais įkopta į Lituanikos (6004 m), KPI (5879 m), Audros (5449 m), Vytauto (5586 m), Brolių Bajorų (5596 m), Šiaulių (5580 m) viršūnes. 2003 metais Saulius Vilius tame pačiame rajone įkopė į naują viršūnę ir ją pavadino Karaliaus Mindaugo vardu.