Dienoraštis

Antras sulipimas į viršūnę VUŽK

Anksti kėlęs daug nuveiksi. Kaip jau žinote, vakar pusė mūsų komandos keliavo į kalno žvalgybą. Juos lydėjo sėkmė ir geras oras, tad žvalgyba baigėsi ant viršūnės. Šiandien likusieji pusė komandos ruošėsi įveikti stačius snieguotus šlaitus ir taip pat linksmai nusišypsoti savo kolegoms nuo viršūnės.
(2008-07-27)

Taigi Šaruko snukutis iš palapinės išlindo 4 valandą ryto. Apsidairė – balta balta – ir  sninga, ir debesis visur. Tad ilgai netrukęs jis jau vėl šiltai snaudė savo pūkiniame miegmaišyje. Tačiau neilgai. Po valandėlės sučirškė žadintuvas ir žvitriosios Šaruko akys vėlei dairėsi aplink palapinę. Šįsyk vaizdas atrodė daug žadantis – danguje spingsėjo žvaigždės, už kalno keteros spindėjo mėnulis, kaip tik apšviesdamas mūsų viršūnėlę.

Netrukus ant primusų jau garavo arbata, o Juras, abu Šarūnai ir Irma guviai dėjosi apraišus ir krimto sausainius. Visgi oras nusprendė mūsų nelepinti ir prieš išeinant jau gražiai snigo, kaip per Kalėdas. Kadangi dar buvo tamsu, tai likę komandos nariai, jei tik kuris tokį ankstyvą rytmetį nemiegojo, galėjo stebėti keturias švieseles pamažu tolstančias nuo palapinių. Netrukus jos jau kilo stačiais snieguotais šlaitais.

Snigti vis nesiliovė, bet pamažu šviesėjo. Iš apačios stebėti lipančius draugus visad lengviau, ypač kai geras matomumas. Šįryt kuo toliau, tuo mažiau matėsi, snaigių vos daugėjo, o vėjas stiprėjo. Bet juk žygeiviai ne iš molio drėbti, tad visas negandas nugalėję, jie iškėlė VUŽK vėliavėlę ant kalno viršūnės. Žvarbus vėjas ir vis į veidą pučiamas sniegas neleido ilgai ilgai džiaugtis pasiektu tikslu, tad kelios nuotraukos, džiaugsmingi sveikinimai ir nepakartojami Juro guminukai.

Toliau – nusileidimas. Matomumas kartais nulinis, išmintos pėdos vietomis visai užpustytos, tad kaip ežiukas rūke, taip mes pūgos apsupty pamažu brendam naujai apsnigtais šlaitais. Patirtis mūsų neapvylė ir jau po pietų linksmai gėrėme arbatą su komandos draugais, o atsiminimai dar ilgai išliks mūsų  galvelėse.

O dabar, mieli draugai ir kolegos, mes jau gulim ant žolytės, akmeninis stalas nukrautas dešromis, o visai šalia verda ryžių puodas. Tai bus gardi vakarienė. Net medaus į arbatą bus. Oi kokius saldžius sapnus sapnuosim.

Šarukas