Dienoraštis

Prisitraukimas ir skraidančios palapinės

Pirmoji suplanuoto antrojo rato diena. Vakar visi išsidalinome pasiimtą penkių dienų užmetimą, benziną, bei išvykusio Donato paliktą inventorių. Tačiau, kad ir kaip bebūtų keista, kuprinės vis tiek palengvėjo, nes bazinėje stovykloje liko naujas „užmetimas“: viskas, ką tik gali palikti, na turi „lyšno“ – basutės, maikutės, kojinės, kelnės, kai kas paliko net pūkuotes (pūkines striukes)...
(2008-07-25)

Tad pavalgę skanios ryžių (kaip gerai, kad ne kukurūzų) košės, visi labai žvaliai pradėjo lipti į viršų. Kiekvienas paėjimas – 100 metrų aukštyn. Lipimas gana stačia morena, šalia užšalusio upeliuko. Oras neblogas, šviečia saulė. Užlipę į 5 km aukštį pietavome ant didelio plokščio akmens. Pailsėję kilom toliau. Šiandien lipimas lengvas, ne veltui Šaras iš vakaro prigąsdino, kad bus sunku, tad visi pasiruošė morališkai.

Sustojome anksti – apie 15 val. – ant apsnigtų akmenynų. Teko lyginti aikšteles, kad akmenukai netrukdytų miegoti. Plyšius užpylėme sniegu. Dar nepritvirtintą Šaruko ir Juro palapinę vėjas pagriebė ir nunešė toli toli – teko jiems ją vytis iš paskos ir po akmenynus gaudyti. Pagavo ir parsinešę patupdė į vietą.

Visai šalia matosi mūsų viršūnė. Jei oras leis, lipsime rytoj. Stovykloje kilo diskusijos dėl viršūnės aukščio. Žemėlapis rodo 6130 m aukštį, tačiau kol dar niekas nėra į ją įlipęs, tikslų aukštį pasakyti sunku.

Vakarienei šiandien pavalgėme skanių grikių su morkytėmis ir spirgais, kurių visada būna per mažai. Ai kaip skanu! Šiandien eisim anksti miegoti, ryt anksti kelsimės. Visi tikisi, kad orų prognozės bus neteisingos ir ryt oras bus bent jau pusėtinas.

Vytenis

Aukštis: 5221 m