Dienoraštis

Prisitraukimas prie naujos perėjos

Matuojant žygio standartais trečiadienis buvo ilga rami diena. Iki pietų akmenų sąvartynu leidomės į slėnį prie upės. Vėl pamatėme spalvas - žolę, gėles ir gyvybę, nes pastarąsias 2 dienas mūsų lankomame pasaulyje dominavo tik rudos uolos ir baltas sniegas.
(2008-07-16)

Antra dienos pusė neturėjo būti itin sekinanti. Pagal vado planą turėjome slėniu palypėti kiek arčiau kitos bevardės perėjos. Deja, kalnuose planai derinami pagal situaciją. Lipdami į viršų niekaip negalėjome rasti vandens, kuris gyvybiškai svarbus, o iki sniego, kurį ištirpinus galima išgauti tą patį vandenį dar labai toli. Vanduo tūnojo tik slėnio apačioje ir giliai po akmenimis: girdi jį tekant kažkur po kojomis, tačiau negali pasiekti. Todėl vis lipome ir lipome aukštyn, kol galiausiai jau temstant radome upelį prie pat numatytos perėjos. Čia ir apsistojome nakčiai.

Rytoj bus sunki diena - planuojame pereiti naują perėją bei, jei leis oras ir jėgos, esame numatę dar vieną siurprizą.

Aukštis: 4882 m

Oras: giedra