Dienoraštis

Maži siurprizai džiugina sunkiu metu

Visą naktį iš sekmadienio į pirmadienį snigo, todėl šiandien slidinėdami ant apsnigtų akmenų ėjome lyg akrobatai. Snigti nenustojo ir einant, tad kojos klaipėsi tarp akmenų ir grasinosi išnirti, kuprinės spaudė nugaras, o akmenyno galo vis nesimatė. Po 30 min tokio ėjimo su daugiau nei 30 kg sveriančia kuprine jautiesi išsekęs lyg po maratono. Vakare po beveik 7 val. ėjimo 5 km aukštyje pagaliau priėjome normalų ledyną ir sustojom nakvynei.
(2008-07-14)

Po tokio sunkaus ėjimo ne visi jautėsi puikiai, tačiau budintieji Donatas ir Šarukas prie košės išvirė nepaprastai skanaus kisieliaus ir visi bemat pasveiko. O kai ištraukėme Kristės siurprizą, visi liko be galo patenkinti.

Kalnuose kasdienybę paįvairina siurprizai, kuriuos draugai įdeda išvažiuojantiems į žygį. Siurprizą būtina supakuoti taip, kad tik atidarius paaiškėtų, kas viduje. Stengiamasi, kad siurprizas nudžiugintų draugą, o draugą kalnuose labiausiai nudžiugina valgomi dalykai. Tad ir Kristė į siurprizą kiekvienam ekspedicijos dalyviui įdėjo po skanėstą. Labai ačiū visiems, mums įdėjusiems siurprizų!

Donatas dar norėtų kino ant didelio ekrano, o vadas Šarūnas „steiko“. Pažiūrėsim, gal kam nors iš mūsų draugų pasisekė atspėti ir šiuos kalnų sąlygomis neišpildomus norus...

Ryt kilsime į pirmąją mūsų perėją.