Dienoraštis

„Užmetimas“ ir korida

Viena iš svarbių žygio taktikos dalių yra „užmetimas“. Žygis suplanuojamas taip, kad po pirmojo rato grįžtama į netoli maršruto pradžios esantį tašką. Šiame taške dar žygio pradžioje paliekamas maistas antrai žygio daliai. Tai sumažina kuprinių svorį. Paliekamas maistas, benzinas ir kitas turtas vadinami „užmetimu“.
(2008-07-12)

Šeštadienį iš mūsų 4440 m stovyklos savąjį „užmetimą“ mes užnešėme ant Koskulako ledyno į 4980 m aukštį (palyginimui, Montblano aukštis yra 4810 m). Ledynas plyti šalia mūsų suplanuotos viršūnės, tad turėjome progą iš arčiau apžiūrėti jos šlaitus.

„Užmetimą“ paslėpėme po akmenimis. Truputį neramu, kad atėję jo pasiimti toje vietoje galime rasti betyvuliuojantį ledyno ežerėlį arba tik savo maisto likučius po burundukų puotos. Pasiekti „užmetimą“ taip pat bus sudėtinga. Ledynas, kuriuo pagal planą po 12 dienų žygio teks nusileisti iki „užmetimo“, yra tikras ledo bokštų ir plyšių labirintas. Donatas paieškojęs praėjimo tame labirinte paprasto kelio nerado. Deja!

Į priekį eidami turėjome progą stebėti koridą. Saulius medžiojo laukinį jaką. Kiti, susėdę ant akmenų lyg amfiteatre, spėliojome, kas ką: Saulius jaką ar jakas Saulių? Po atkaklios kovos jakas pasidavė ir paspruko. Atgal grįždami sutikome bandą kupranugarių.

Iš tiesų oras čia primena dykumą. Vėjas pusto smėlį ir pripusto į palapinę. Dieną spigina saulė ir karšta, naktį – minusinė temperatūra. Kol kas dar esame varganos pievos zonoje, o po kelių dienų pakilsime ten, kur aplinkui liks tik sniegas ir akmenys.

P.S. Vytenis susirūpinęs, ką apie jį rašome į internetinį dienoraštį. Sako, dar paskui skaitytojai ims balsuoti už patikusius žygio dalyvius, nepatikusius išbalsuos... Ir kas tada? Teks vidury žygio namo važiuot?